Kas nutinka, kai mergaitė apsisprendžia būti vyru, nusikerpa plaukus, dėvi vyriškus drabužius ir pakeičia elgseną, pritaikydama ją naujam vaidmeniui? Kai vis labiau įsijaučia į svetimą prigimčiai tapatybę? „Pradėti nuo pat pradžių – pasijusti nauju žmogumi, pačios susiūtu, pačios sukurptu patamsyje.“ Romanas „Katalina“ – istorija apie Kataliną de Erauso, gyvenusią XVII amžiuje, palikusią skurdžią autobiografiją ir nugyvenusią nepaprastą gyvenimą. Markus Orths iš naujo įdomiai, patraukliai ir išmoningai perkuria šį gyvenimą, kupiną neįtikėtinų įvykių ir lemtingų posūkių. Katalina gimė saulėtą lietingą dieną, kai virš San Sebastiano buvo vaiskus, žydras, be menkiausio debesėlio dangus. Ji buvo šeštas, paskutinis, Marijos Peres de Galaraga i Arče, kūdikis. Jos dešimčia metų vyresnis brolis Migelis, su kuriuo Kataliną sieja ypatingai glaudus ryšys, pažadina joje Naujojo pasaulio ilgesį, pasakoja apie Potosi sidabro kasyklas, tuo metu turtingiausią Pietų Amerikos miestą, didesnį net už Paryžių, Romą ar Londoną. Kai Migelis visiems laikams šeimos išsiunčiamas dirbti į Potosi, Katalina teturi vienintelį norą. „Seksiu jam iš paskos!“ – prisiekė ir ją visam laikui užpildė kažkas nauja, kažkas, į ką ji galėjo įsitverti, kuo nuo dabar ir per amžius galėjo tikėti – tikslas, prasmė, uždavinys.“ Jos nuotykiai, patirti pakeliui iš San Sebastiano į Naująją Ispaniją, Čilę ir Peru, yra kvapą gniaužianti žūtbūtinė brolio paieškos istorija. Ieškodama brolio ji kartu skausmingai ieško savo tapatybės.